Naujienos Spausdinti RSS

Lietuva pateikė pasiūlymus dėl Europos Sąjungos prekybos politikos

Sukurta 2020.11.16 / Atnaujinta 2020.11.16 14:27
    Lietuva pateikė pasiūlymus dėl Europos Sąjungos prekybos politikos

    Užsienio reikalų ministerija, reaguodama į COVID-19 pandemiją ir kitus pasaulinius prekybos iššūkius, Europos Komisijai pateikė savo pasiūlymus dėl Europos Sąjungos (ES) prekybos politikos peržiūros. Šis dokumentas parengtas konsultuojantis su Ekonominės diplomatijos taryba, institucijomis ir verslo asocijuotomis struktūromis.  

    „Prekybos politika turi prisidėti prie sklandaus ir tvaraus ES ekonomikos atsigavimo ir ekonominio atsparumo didinimo. Tam būtini prekybos instrumentai, kurie prisidėtų prie ES tiekimo grandinių diversifikavimo, lygių konkurencinių sąlygų užtikrinimo, žaliosios bei skaitmeninės transformacijos“,  - teigė užsienio reikalų ministras  viceministras Albinas Zananavičius. 

    Lietuva savo pasiūlymuose pabrėžia būtinybę įvertinti ES priklausomybę sektoriuose, kurie yra būtini įgyvendinant pagrindines ES ateities strategijas. Prekybos politika turi prisidėti prie elektronikos, telekomunikacijų, biotechnologijų, saugumo ir atsinaujinančios energetikos technologijų sektorių plėtros, o siekiant ateityje išvengti tokių prekybinių trikdžių, kurie kilo pavasarį, ES būtina sukurti ir nusistatyti procedūras krizinėms situacijoms. 

    Europos Komisijai pateiktame dokumente pabrėžiama būtinybė reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). „Dabartinės taisyklės nesudaro sąlygų efektyviai apsisaugoti nuo nerinkos ekonomikose paplitusių antikonkurencinių praktikų, todėl PPO taisyklių peržiūra turi spręsti su rinkos ekonomika nesuderinamas veiklas“, - teigė A. Zananavičius. Taip pat būtina, kad ES prekybos politikos peržiūra identifikuotų aiškias kryptis ES vidinių prekybinių instrumentų stiprinimui.

    Lietuvai labai svarbu dėmesį skirti ir ES Laisvų prekybos sutarčių (LPS) tinklo plėtrai bei jau suderėtų sutarčių įgyvendinimui. Lietuvos eksportuotojai per metus LPS dėka sutaupo apie 40 milijonų eurų muitų mokesčių, tačiau sustiprinus LPS įgyvendinimo pastangas, sutaupymai galėtų būti gerokai didesni. Šiam tikslui siūloma didesnį dėmesį skirti  mažoms ir vidutinėms įmonėms, skatinti jų įsitraukimą į tarptautinę prekybą ir lengvinti tam sąlygas. Lietuvai tai ypač svarbu, nes  97% Lietuvos įmonių, užsiimančių eksportu už ES ribų, yra mažos ir vidutinės. 

    Lietuvos pasiūlymuose didelis dėmesys skirtas ir prekybos vaidmeniui žaliojoje transformacijoje. „Lietuva remia pastangas pereiti prie žalesnės ir atsakingesnės ekonomikos, tačiau būtina laikytis subalansuoto požiūrio, derinti ES klimato tikslus ir ES pramonės konkurencingumą“, - pabrėžė A. Zananavičius. 

    Atsižvelgdama į konsultacijų rezultatus, 2021 metų pradžioje Europos Komisija parengs komunikatą, kuris nustatys tolimesnę ES prekybos ir investicijų politikos kryptį. Šioje proceso dalyje planuojama toliau koordinuotis su valstybėmis narėmis. 

     

    Susijusios naujienos Visos naujienos »
    DSC_6641.jpg

    Lapkričio 27 dieną užsienio reikalų ministerijos kanclerė Jovita Neliupšienė dalyvavo nuotoliniame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministerijų valstybės sekretorių (kanclerių) susitikime, kuriame buvo aptarti svarbiausi kitų metų ES iššūkiai. Kanclerė pabrėžė, kad atsigaudama po COVID-19 pandemijos ES turi išlaikyti dėmesį konfliktų sureguliavimui ES kaimynystėje. 

    Daugiašaliai santykiai » Ministerijos naujienos » Europos Sąjunga »
    DSC_6575.jpg

    Lapkričio 26-27 dienomis užsienio reikalų viceministras Neris Germanas atstovavo Lietuvai nuotoliniu būdu vykusiuose Europos Sąjungos (ES) ir Pietų kaimynystės bei Sąjungos Viduržemiui užsienio reikalų ministrų susitikimuose.

    Daugiašaliai santykiai »
    DSC_6462.jpg

    Lapkričio 26 dieną virtualaus apdovanojimų renginio metu paskelbti užsienio reikalų ministerijos inicijuoto konkurso „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos tematika“ nugalėtojai. Konkurso laureatus pasveikino užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

    Ministerijos naujienos » Europos Sąjunga »
    download.jpg

    Lapkričio 19 dieną Užsienio reikalų ministerija kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė seminarą „ES be Jungtinės Karalystės. Kaip pasirengti 2021-iesiems?“. Seminaras surengtas, siekiant paskatinti verslą ruoštis Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) pereinamojo laikotarpio pabaigai sausio 1 dieną,  kai iš esmės keisis ES prekybos su JK sąlygos.

    Daugiašaliai santykiai » Ekonominiai santykiai »

    Lapkričio 5 dieną Lietuva oficialiai pateikė prašymą Europos Komisijai Vilniuje įkurti Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centrą (Centras). Lietuva siūlo strateginę ir simbolinę  vietą šio Centro įkūrimui - Vilniaus televizijos bokšto patalpas su išskirtine informacinių technologijų (IT) ryšio infrastruktūra. Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, auganti ir aktyvi Lietuvos kibernetinė ir IT ekosistema reikšmingai prisidėtų prie visapusiško ir savarankiško Europos kibernetinio saugumo kompetencijos tinklo.

    Ministerijos naujienos » Europos Sąjunga »

    Lietuva pateikė du ieškinius Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismui dėl Mobilumo paketą sudarančių dokumentų dalinio panaikinimo. Lietuvos teikiamuose ieškiniuose skundžiamos vilkiko grąžinimo kas 8 savaites, tarptautinių operacijų skaidymo, kabotažo ribojimo ir poilsio taisyklių nesant atitinkamos infrastruktūros nuostatos. 

    Daugiašaliai santykiai »